Koramic ir Tondach čerpės

Spėjama, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba – XII – XIV amžiuje. Gali būti, kad pirmosios pilys ir bažnyčios buvo dengtos lentelinėmis dangomis arba brangiais švino lapais, vežamais iš užsienio. Tačiau XIV amžiuje keraminių čerpių danga jau buvo populiari, čerpės dažnai randamos kultūriniuose sluoksniuose.

Spėjama, kad pirmieji čerpiniai stogai Lietuvoje buvo dengti  "vienuolis/vienuolė" tipo čerpėmis. Tai daugiau pietų šalyse naudojamų "totoriškų" čerpių atmaina, pritaikyta šalims, kur nestokoja medienos ir kur viešpatauja gotikinis stilius. Lietuvoje taip pat yra tokio tipo čerpėmis dengtų pilių, vienuolynų ir kitų istorinių objektų.

Beveik tuo pačiu metu atsiranda plokščios čerpės, kurių gamyba ir dengimas buvo daug paprastesni nei "vienuolis/vienuolė", o jas klojant "žvyneliniu" būdu galima buvo sutaupyti ir medienos grebėstavimui. Renesanso ir baroko laikais stogai sulėkštėjo. Tradicinė čerpių danga pasidarė per sunki. Tada ir buvo išrasta "S" tipo – olandiška čerpė. Olandiška čerpė buvo dengiama vienu sluoksniu, todėl dangos svoris sumažėjo beveik dvigubai, o tai labai svarbu lėkštesniems stogams, kurių pagrindinė apkrova yra nuosavas svoris ir sniego apkrova. XIX a. rankiniu būdu gaminamos ir su skiediniu klojamos S – tipo čerpės keičiamos pramoninės gamybos štampuotomis "Marselio" tipo čerpėmis, kuriomis buvo galima kloti ir 300 nuolydžio stogus.

Laikui bėgant, pramoninė revoliucija išstūmė rankinį darbą čerpių gamyboje. Pagerėjo čerpių kokybė. Sumažėjo jų kaina. Čerpės tapo prieinamos gyvenamų namų statyboje. Žymiai supaprastėjo jų klojimo technologija. Čerpės klojamos sausai, pritvirtinamos nerūdijančiais tvirtinimo elementais. Čerpių klojimas žymiai pagreitėjo ir atpigo. Atsirado daug naujų čerpių formų. Žymiai padidėjo čerpių nomenklatūra: be eilinių ir kraiginių čerpių atsirado šoninės (vėjalentinės), ventiliacinės, anteninės ir kt. čerpės. Atsirado čerpės su dvigubu falcu, leidžiančios dengti lėkštus stogus. Beveik visų formų čerpės pradėtos štampuoti.

Bloga kokybė, siaura gaminių nomenklatūra ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie žmonių neigiamo požiūrio į keraminių čerpių dangą Lietuvoje. Trumpam praradusios savąją rinkos dalį 60-aisiais praėjusio šimtmečio metais, atsiradus alternatyvioms pigesnėms stogo dangoms, keraminės čerpės šiandien ir vėl tampa populiarios.

• atsparumo eksploatacijos poveikiams,
• mechaninio patvarumo ir pastovumo,
• gaisrinės saugos,
• higienos, sveikatos ir aplinkosaugos,
• naudojimo saugos,
• apsaugos nuo triukšmo,
• energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

Manoma, kad didelis čerpių svoris yra jos trūkumas. Tai netiesa! Didesnis dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio, kuris parenkamas dažniau iš reikiamo apšiltinimo storio ir grebėstų prikalimo sąlygų, ir dažniausiai priimamas 5*18 cm.

Atstumo tarp gegnių taip pat negalima didinti, nes tada didės grebėstų matmenys. Rekomenduojamas gegnių žingsnis yra nuo 0,8 iki 1,0 m.

Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni. Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą).

Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. Priklausomai nuo pasirinkto čerpių tipo 1 m2 stogo dangos masė gali būti nuo 40 iki 60 kg.

Viskas, ko reikia dengiant stogą - pasiekiama ranka. Kataloge rasite tiek techninę informaciją apie čerpių dydžius bei naudojimą, tiek montavimo instrukcijas. Aplikacija sukurta taip, kad greitai ir efektyviai suteiktų techninę informaciją apie Tondach produktus stogo dengimui.

Galimi trys parsisiuntimo būdai:

• Google Play: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.animatec.TondachStresniKrytina
• iTunes: https://itunes.apple.com/nz/app/tondach-mobilni-prirucka/id1044266196?mt=8