Keraminių čerpių istorija

Koramic, keraminės, čerpės, stogo dangos, cerpes
Keraminių čerpių vertintojas – laikas

Dauguma namų, nesvarbu, kokio jie dydžio ir iš kokių statybinių medžiagų, statomi pagal tą patį modelį. Statinį sudaro pamatai, išorinės bei vidinės sienos, grindys ir stogas. Viso namo svoris gula ant pamatų, kuriais namas remiasi į žemę ir kurie suteikia jam stabilumo. Išorinės sienos laiko jas jungiančių grindų ir stogo svorį. Stogas suveržia visą statinį ir suteikia jam tvirtumo. Pastarąją konstrukcijos dalį sudaro laikančioji dalis ir pastatą nuo ardomojo atmosferos poveikio sauganti danga. Stogo formą lemia pastato paskirtis, planas ir konstrukcija.
Didelė atsakomybė už viso pastato patvarumą bei dailumą tenka stogui – vienam iš brangiausių namo elementų, todėl renkantis jį visuomet vertėtų: pasirinkti patvarią stogo konstrukciją ir dangą, kad šis namo elementas kuo ilgiau nekeltų rūpesčių; teisingai apskaičiuoti išlaidas, įskaitant ir visų stogo sudedamųjų dalių kainas; įvertinti stogo dangos atsparumą ugniai; apsvarstyti stogo estetiką, kadangi jis privalo derėti ne tik prie namo visumos, bet ir aplinkos; nepamiršti, kad stogas turi būti ekologiškas, t. y. nekenktų žmogui ir aplinkai.  
 
Keraminių čerpių kelias iki Lietuvos Čerpės naudotos nuo antikos laikų, tačiau Lietuvą ši danga pasiekė prasidėjus mūrinės statybos erai, t. y. XII–XIV a. Laikui bėgant, rankiniu būdu gaminamos čerpės nuolat tobulėjo ir kito. XIX a. pradėjus čerpes gaminti pramoniniu būdu, gerokai pagerėjo jų kokybė, sumodernėjo klojimo technologija, atsirado didesnė formų pasiūla, o dėl viso to sumažėjo leistinas dangos nuolydis ir kaina. Sovietmečiu Lietuvoje šios rūšies stogo danga buvo diskredituota: gamintos tik labai prastos kokybės čerpės, kurios tinkamai saugodavo pastatą tik du–penkis sezonus. Grįžtant prie užsienio patirties, vertėtų atsisukti į gilias tradicijas puoselėjantį 1819 m. Austrijoje įkurtą koncerną „Wienerberger“, kurio pagrindinis tikslas – efektyvi ir nekenksminga aplinkai statybinių medžiagų gamyba ir pardavimas. 1986 m. pradėjusi plėsti savo veiklą „Wienerberger“ šiuo metu turi daugiau kaip 250 gamyklas 27 šalyse. Lietuvoje bendrovė pristato tris pagrindinius savo produktus – apdailos plytas Terca, keramines čerpes Koramic ir keraminius blokus Porotherm. Prekių ženklu Koramic žymimos čerpės importuojamos daugiausia iš Estijos ir Vokietijos. Tačiau jei klientui kiltų noras įsigyti išskirtinių prekių, tai, be jokios abejonės, jis būtų patenkintas, nes prekės gali būti pristatomos ir iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos bei Lenkijos.

Čerpės kaip vynas − laikui bėgant tik gerėja


Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nekintančią bėgant laikui.

Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti spalva – natūralaus molio. Tad gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai, ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris laikui bėgant tik gerėja.

Wienerberger koncernas pristato daugiau kaip 100 formų keramines čerpes Koramic bei Tondach. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad stogas sudarytas ne tik iš paprastų čerpių. Norint turėti originalų stogą, reikia dar ir papildomų elementų. Dėl šios priežasties siūlomas visas stogo komplektas sudarytas iš: vėjalentinių, dvibangių, ventiliacinių, kraiginių, anteninių čerpių, taip pat sniego gaudytuvų, pakopų ir stogo tiltelių. Be to, dengiant stogą čerpėmis, būtina jas pritvirtinti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais.

Pagrindinės šiuolaikinių čerpių ypatybės 
 
Visais laikais stogas darė didelę įtaką bendrajam architektūriniam pastato vaizdui. Neabejotina šios namo dalies estetinė vertė, tačiau labai svarbūs ir techniniai dalykai. Tad kaip pagrindines galime įvardyti praktines čerpių funkcijas: visą eksploatacijos laiką išlikti patvarioms bei saugoti pastatą nuo kritulių, ugnies ir kt. Keraminių čerpių stogo danga visą gyvavimo laiką išsiskyrė ypatingu atsparumu šalčiui. Prieš dešimtmetį buvo reikalaujama, kad atsparumas šalčiui būtų 35 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų, o nuo 2000 m. – 150 ciklų. Šio proceso metu suklotos ant grebėstų čerpės liejamos vandeniu, o vėliau staiga šaldomos, imituojant natūralias sąlygas. Tokiu metodu šaldomos čerpės turi išlaikyti 100 ciklų. Taip ir yra tikrinamos čerpės, nors natūraliomis sąlygomis šalčio ciklų per metus pasitaiko tik keletas. Atsižvelgiant į čerpių tipą, mažiausia jų ardomoji apkrova lenkiant turi būti nuo 600 iki 1500 N ir jos turi nepraleisti vandens. Be to, kaip ir daugelis kitų statybinių medžiagų, čerpės turi būti sertifikuojamos Lietuvoje arba atitikti Europos Sąjungos standarto reikalavimus.
 
Daugelis žmonių vis dar mano, kad didelis čerpių svoris gali sukelti nemažai problemų, nors iš tiesų didesnis dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio, kuris parenkamas pagal reikiamą apšiltinimo storį ir grebėstų prikalimo sąlygas (dažniausiai parenkamas 6x20 cm). Dėl didėjančių grebėstų matmenų atstumo tarp gegnių didinti negalima, o rekomenduojamas gegnių žingsnis yra nuo 0,6 iki 0,8 m. Sniego apkrova retai viršija keraminės stogo dangos svorį, todėl deformacijos yra mažesnės. Kadangi keraminėmis čerpėmis dengtas stogas dieną kaupia natūralią saulės energiją, o vakare palaipsniui ją perduoda į namo vidų, todėl čerpėmis dengti namai nepraranda šilumos žiemą, išlikdami maloniai vėsūs ir vasarą. Tai ypač patogu, jei namas yra su mansarda. Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra ne nedegios, o atsparios ugniai. Tai reiškia, kad uždengus stogą čerpėmis, paklūstama visoms priešgaisrinėms normoms ir taisyklėms, net ir susidūrus su ugnimi, gaisrininkai be vargo tokią dangą gali išardyti, o uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sunkiau, nes tai reikalauja papildomu pastangų.

 

Kad stogas būtų ilgiau patvarus  
 
Prieš pradedant stogo dengimo darbus, pirmiausia reikia įvertinti stogo formą ir nuolydį, kadangi nuo jo priklauso kokybiška eksploatacija. Daugelis mano, kad čerpėmis galima dengti stogus, kurie statesni nei 30°, bet iš tiesų minimalus nuolydis priklauso nuo to, kokią čerpių formą pasirinksite. Neturinčių užkaitų čerpių minimalus nuolydis – 30°, čerpių su vienu arba dviem užkaitais − 18–16°. Nepaisant to, visas šias čerpes galima naudoti ir mažesnių nuolydžių stogams, tik tuomet reikia naudoti papildomą hidroizoliacinį paklotą. Patogiausia, kai rekomenduojamus čerpių dangų nuolydžius nurodo patys gamintojai. Kaip ilgai stogas bus patvarus, be abejo, priklauso ir nuo dengimo proceso. Pirmiausia būtina gerai paruošti stogo pagrindą, o tada jau galima kloti čerpes. Privaloma stogą sugrebėstuoti tokiu grebėstų žingsniu, kokį nurodo gamintojas. Tik gerai ir teisingai įrengus stogo pagrindą, be sunkumų galima sukloti čerpes. Visų rūšių čerpės pradedamos dengti iš dešinės į kairę pusę. Paklojus pirmąją horizontalią čerpių eilę, klojama vertikali eilė, vėliau dedamos viršutinės horizontalios eilės čerpės. Tokiu būdu išdėtos čerpės leidžia nustatyti vertikalų jų eilių lygį. Nepaisant nesudėtingos dengimo technologijos, šį darbą patariame patikėti patyrusiems specialistams. Be to svarbu žinoti, kad visi natūralūs daiktai yra išskirtiniai ir individualūs, todėl norint išvengti čerpių atspalvio skirtumo, dengimui vienu metu reikia naudoti čerpes iš 3-4 padėklų.
Per pastarąjį dešimtmetį statybų rinką užplūdo įvairios kokybės produkcija. Tačiau ne visuomet naują produktą galima laikyti kokybišku ir patikimu. Pasiūlos gausa kartais glumina žmogų − ne visuomet aišku, kokią prekę pasirinkti, kad vėliau netektų gailėtis. Tokiu atveju geriausia pasikliauti laiku, kuris įrodo, ko iš tiesų vertas konkretus daiktas. Ne veltui šiuolaikinėje architektūroje kiek tik įmanoma atsisakoma įvairaus lygio imitacijų. Tad keraminės čerpės puikiai tinka ne tik restauruojamiems objektams, bet ir naujiems statiniams. Šitaip žmogus įgyja puikiai atrodantį namą, o kartu padaro savotišką investiciją į ateitį, kadangi net ir po kelių dešimtmečių tokios rūšies stogas bus patvarus ir patrauklus.
 

Panašūs straipsniai